Naujiena

Prisipažinkime – sunku atsispirti ryškiaspalvei apie nuolaidą pranešančiai kainos etiketei. Net jei į parduotuvę užsukome tik kelių būtiniausių produktų, iš jos dažnai išeiname pilnais pirkinių krepšiais. Tą akimirką atrodo, kad pavyko apsipirkti itin sumaniai – juk tiek sutaupėme! O kiek išleidome, kažkodėl jau nebeskaičiuojame. Bėda ir tai, kad po kelių savaičių dalis tokių pirkinių tyliai nukeliauja į šiukšliadėžę, o kartu su jais – ir mūsų tariamai sutaupyti pinigai.

Paradoksalu, tačiau dažnai didžiausiu piniginės priešu tampa visai ne aukštos kainos, o nesuvalgyti ir išmesti produktai. Statistiniai duomenys rodo, kad kiekvienas žmogus Lietuvoje per metus išmeta maždaug nuo 40 iki 100 kilogramų maisto atliekų – iš viso apie 400 tūkst. tonų maisto. Specialistų teigimu, būtent perteklinis apsipirkimas yra viena dažniausių priežasčių, kodėl namuose susidaro maisto atliekos.

Video: https://www.youtube.com/watch?v=mipcP_Kp0o4 

Kaip nuolaidos su mumis žaidžia

Kodėl akcijos mus taip stipriai veikia? Psichologai ir elgsenos specialistai jau seniai kalba apie vadinamąjį „inkaro efektą“ – pamatę perbrauktą kainą ją nesąmoningai priimame kaip atskaitos tašką. Todėl nauja, mažesnė kaina atrodo kaip itin geras sandoris, net jei prieš akimirką tos prekės apskritai neplanavome pirkti. Kitaip tariant, džiaugiamės sutaupę 5 eurus, nors tam, kad juos „sutaupytume“, išleidome papildomus 20.

Prekybininkai sumaniai naudojasi ir skubos momentu – įvairios savaitgalio akcijos ar tik šiandien galiojanti ypatinga kaina sukuria jausmą, kad delsdami kažką prarasime. Štai jau ir keliaujate į parduotuvę pirkti tai, ko neplanavote.

Dar vienas gerai pažįstamas scenarijus – iš tolo akį traukiantys „pirk du ir vieną gauk dovanų“ ar „antra prekė perpus pigiau“ pasiūlymai. Problema ta, kad sutaupome tik tada, jei viską sunaudojame.

Įdomu tai, kad kartais didžiausią pasitenkinimą suteikia net ne pats pirkinys, o jausmas, kad pavyko „sumedžioti“ gerą pasiūlymą. Būtent todėl nuolaidos dažnai skatina pirkti ne tai, ko reikia, o tai, ko gaila nepaimti. Deja, dalis tokių pirkinių taip ir lieka nesunaudoti ir galiausiai atsiduria atliekų konteineryje.

Pamatėte gerą pasiūlymą? Prieš dėdami prekę į krepšelį atsakykite į du klausimus:

1. Ar pirkčiau, jei nebūtų nuolaidos?
2. Ar tikrai sunaudosiu visą kiekį

Video: https://www.youtube.com/watch?v=zR1zifmk6Bc

Atliekų rūšiavimas – taip pat taupymas

Rūšiavimas – ne „gero žmogaus egzaminas“. Žinoma, jis padeda tausoti aplinką ir taupyti išteklius, tačiau yra dar viena priežastis, apie kurią kalbama gerokai rečiau – rūšiuodami taupome ir savo pačių pinigus.

Vaisių ir daržovių likučiai, kavos tirščiai, kiaušinių lukštai ir kitos biologiškai skaidžios atliekos sudaro maždaug trečdalį namų ūkiuose susidarančių atliekų. Kai tokios atliekos atsiduria bendrame mišrių atliekų konteineryje, jos pradeda irti, rūgti, skleisti blogus kvapus. Pūdamos tokios atliekos užteršia šalia esančias perdirbimui tinkamas medžiagas.

Užterštos atliekos tampa netinkamos pakartotiniam panaudojimui. O kuo daugiau atliekų tenka papildomai rūšiuoti ir tvarkyti, tuo sudėtingesnis bei brangesnis tampa visas procesas.

Kitas svarbus aspektas – pakuočių atliekos. Galbūt ne visi žino, kad pakuočių, surenkamų atskiruose konteineriuose – plastiko, popieriaus, metalo ar stiklo – tvarkymas gyventojams papildomai nekainuoja. Už šią sistemą sumoka verslas – gamintojai ir importuotojai, kurie savo prekes tiekia Lietuvos rinkai.

Kai dėl nežinojimo ar aplaidumo buityje panaudotos prekių pakuotės atsiduria mišrių atliekų konteineriuose, mes patys sau sukuriame papildomas išlaidas – už jų surinkimą ir sutvarkymą sumokame kaip už mišrias atliekas, nors jų pakuočių tvarkymas jau yra įskaičiuotas į prekės kainą.

Taigi jei kruopščiai skaičiuojame sutaupytus eurus parduotuvėje prie akcijų lentynos, verta prisiminti, kad dalį jų galime prarasti namuose, tiesiog netinkamai tvarkydami atliekas.

VIDEO: https://www.instagram.com/reels/DXTrUwYAb6c/

Niekas nesuskaičiuos, kiek kartų per metus išmetėme daugiau, nei planavome ar kiek kartų suklydome rūšiuodami. Atliekų kultūra nėra apie tobulumą – ji apie mus pačius, mūsų vertybes ir kasdienius pasirinkimus.